- gvaldus
- gvaldùs, -ì adj. (4) Š
1. kuris gerai gvaldosi, gliaudosi, aižosi: Gval̃dūs riešutai J. Jis jau rado gval̃džią riešutų kekę Rs.
2. glaustas, tankus; sandarus: Brendu, ir koja jaučia gvaldžias smėlėto dugno rūkšles rš. Gvaldžiomis (suglaustomis) eilėmis BŽ525.
gvaldžiaĩ adv., gval̃džiai: Marti gvaldžiaĩ sudėjo drabužius į drabánkubilį, t. y. talpiai, dailiai suribavo J. Čia javų pėdai gval̃džiai susidėjo Vl. Malkos gvaldžiai sukrautos Vl. Gvaldžiaĩ sukroviau, ir sutilpo Vdžg. Jis suglaudė blakstienas gvaldžiai rš. Tiršta mase jis gvaldžiai užgliejo žaizdą sp. Gval̃džiai sustoti BŽ570. Rugiai stov gval̃džiai [K].
Dictionary of the Lithuanian Language.